Šiandien kviečiame prisidėti prie unikalaus tikslo – išpirkti fondo mokslininkų komandos atrinktus miško sklypus, kuriuose vystysis būsimos sengirės. Tai ne simbolinė iniciatyva, o reali investicija į gyvybę: rūšis, kurios neturi balso, bet turi teisę gyventi. Kiekvienas kvadratinis metras, kurį apsaugome, tampa neįkertamu turtu – erdve, kurioje gamta vystosi pati, be žmogaus įsikišimo. Prisijunk – rezervuok gamtą, gamtai.
Apie kampaniją
© Aurelija Plūkė
Kodėl tai svarbu?
Tik 1,2% Lietuvos miškų – tikrai apsaugoti
Lietuvoje senųjų miškų – sengirių – likę vos 0,0009 % šalies teritorijos. Tai miškai, kuriuose natūraliai per kartas vystėsi gyvenimas: senoliai medžiai, nykstančios rūšys, gausi negyva mediena. Deja, beveik visi miškai šiandien tarnauja tik medienos gamybai.
Gyvybė nyksta visiems laikams
Net 70 % saugomų grybų, 58 % vabzdžių ir 80 % kerpių rūšių priklauso nuo negyvos medienos ar senų medžių. Ir jos nyksta, kartu su buveinėmis, kurių neįmanoma atkurti sodinant naujus medelius – gyvybės neatsodinsi.
Sisteminiai sprendimai – nepakankami
Ūkiniai miškai dažniausiai vienarūšiai ir vienaamžiai. Juose stinga įvairovės, kuri būtina visos ekosistemos išlikimui. Net saugomuose plotuose dažnai leidžiami kirtimai. Laikas imtis veiksmų.
© Darius Babelis
Kaip mes tai sprendžiame?
Apsaugome gyvybei svarbiausius miškus, kurie taps sengirėmis.
“Sengirės fondas” ieško ir išperka pačius vertingiausius miškus – ne tam, kad iš jų gautų naudos, bet tam, kad paliktų ramybėje. Čia miškai vystosi savaime, be kirtimų, be ūkinės veiklos. Kiekvienas išsaugotas hektaras yra tūkstančių gyvybės formų namai.
Esame nepriklausoma nevyriausybinė organizacija, įkurta 2020 metais. Sengirės fondą inicijavo dokumentinio filmo „Sengirė“ kūrėjai ir gamtosaugai neabejingi mokslininkai, menininkai bei visuomenininkai. Jo tikslas – ilgalaikė Lietuvos gamtos globa. Dirbdamas pagal mokslu pagrįstus kriterijus, fondas perka privačius miškus, kad juos apsaugotų nuo kirtimų visiems laikams.
Kodėl verta pasitikėti?
© Mikologės Jurga
Ekspertų komanda
Suburta bene didžiausia gamtos mokslininkų komanda Lietuvoje. Su fondu dirba ekologai, biologai bei įvairių industrijų ekspertai.
© Vytautas Knyva
Skaidri veikla
Visos paramos lėšos nukreipiamos į konkretų tikslą – miškų išpirkimą ir apsaugą. Susipažinkite su 2024 veiklos ataskaita.
© Aurelija Plūkė
Mokslinis pagrindas
Miškai atrenkami tiriant Lietuvos miškus ir remiantis ekologiniais, bioįvairovės bei teritoriniais kriterijais.
© Vytautas Knyva
Rezervuok gamtą, gamtai.
Prisidėk – kiek gali. Kiekvienas euras virsta gyvybės saugikliu.
Ką jau pasiekėme?
Fondo globojami miškai Jau globojama virš 285 ha senųjų miškų su visa gyvybe juose. Tai 32 sklypai įvairiose Lietuvos vietose – namai tūkstančiams rūšių gyvūnų, augalų, grybų.
- Daugiau nei 47 svarbios buveinės
- Atrasta 10 Lietuvai naujų rūšių
- Kiekvienas sklypas – atrinktas pagal 40 mokslinių atrankos kriterijų
50.95 ha
Rusakalnio miškas
Trakų raj
Tai du miško sklypai Rusakalnyje, Trakų istoriniame nacionaliniame parke, Kudrionių kraštovaizdžio draustinyje, su potencialu pamažu virsti įvairovės gausia sengire.
Kol kas tai pojaunis, mišrus miškas, kurio kalvotas reljefas, griovos, šlaitai regimai didina biologinę įvairovę. Sklype telkšo mažas karstinis ežerėlis, maitinamas vietinių pelkaičių, dalyje sklypo išskirtos Europos bendrijos buveinės – pelkėti lapuočių miškai, žolių turtingi eglynai, pelkiniai miškai. Seniausi plotai virš 100 metų. Aptikta didžiulė grybų įvairovė, užtikta žydinti miško lelija, lankantis sveikinosi jūriniai ereliai, gervės, kiaunė, aptikta kanopinių pėdsakų.
Šis miškas vertingas biologine, reljefo, hidrologine įvairove, mozaikiškumu. Taip pat svarbu yra ir pats saugomo sklypo dydis, kai didesnė teritorija paliekama natūraliam gamtos ciklui.
Rusakalnio miško išsaugojimui skirtas ypatingas visuomenės ir verslų dėmesys. Prie būsimos sengirės išsaugojimo prisidėjo žmonės, aukoję girių išsaugojimui pirmą 2025-ųjų pusmetį, skyrę paramą per taromatų sistemą bei verslo organizacijos.
Vienas iš dviejų išpirktų sklypų yra dar vienas „Šlamančių“ miškas, išpirktas už VŠĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ (USAD) iniciatyvos „Keisk tarą į šlamančius“ paramą. Tai jau penktas visuomenės paramos taromatuose dėka išsaugotas miškas. Prie miško išsaugojimo prisidėjo ir ilgamečiai mūsų partneriai: „carVertical“, „Mano bankas“, „Žalia giria“, „ACALA Group“ bei daugelis kitų.
10.95 ha
2Rusakalnio miškas
Trakų raj
Tai du miško sklypai Rusakalnyje, Trakų istoriniame nacionaliniame parke, Kudrionių kraštovaizdžio draustinyje, su potencialu pamažu virsti įvairovės gausia sengire.
Kol kas tai pojaunis, mišrus miškas, kurio kalvotas reljefas, griovos, šlaitai regimai didina biologinę įvairovę. Sklype telkšo mažas karstinis ežerėlis, maitinamas vietinių pelkaičių, dalyje sklypo išskirtos Europos bendrijos buveinės – pelkėti lapuočių miškai, žolių turtingi eglynai, pelkiniai miškai. Seniausi plotai virš 100 metų. Aptikta didžiulė grybų įvairovė, užtikta žydinti miško lelija, lankantis sveikinosi jūriniai ereliai, gervės, kiaunė, aptikta kanopinių pėdsakų.